Muzika
Big Tasty: geriausi spalio albumai
Spalio geriausiųjų parinkimas mūsų muzikos apžvalgininkui šiek tiek užtruko, tačiau šiame įraše – vien tik muzikinis auksas.
Visų pirma, atsiprašau už vėlavimą, bet tiesiog spalio mėnesį tiek visko įvyko, kad vos ne kiekvieną dieną trinu ir rašau apie naujausius įvykius mūsų Marijos žemėje, ar vis perdėlioju mintis. Kartais taip nutinka, ir nieko čia jau nepadarysi – svarbiausia rezultatas. Na, ir, aišku, spalio mėnesį išėjo ne vienas nuostabus albumas – nuo Tyler The Creator iki UNDERWORLD. Ir dar daug puikios muzikos.
01
Underworld - Strawberry Hotel
Pastebėjau, kad jau kelintus metus Lietuvoje jaučiamos beskonybės tendencijos, kurios tampriai susijusios ir su susiformavusiu mūsų šalies muzikinių skoniu. Atsidarę didžiausias bilietų platintojų platformas matome didžiausius pasaulinio lygio atlikėjų anonsus, nors geriau įsiskaičius supranti kad tai tik superžvaigždžių klonai iš ALIEXPRESS.
COLDPLAY, PINK FLOYD – tai tik keli šių klonų pavadinimai, kurie aplankė Lietuvą. Aš puikiai suprantu, kad tokio kalibro vardų tiesiog neįmanoma atvežti į Lietuvą, bet ar tikrai reikia mėgautis nevykusiais šių grupių klonais?
Man išvis nėra suprantama kodėl kai kurios iš jų yra oficialios tribute grupės. Bet už šita reiškinį turbūt blogiau yra tik pilnas arenas renkančios dešimto dešimtmečio eurodance grupės kaip VENGABOYS, SNAP ar kitos vieno ar dviejų kūrinių grupės. Jos per daugiau nei dvidešimt metų nėra išleidusios nieko naujo ir, atrodo, grupių vadybininkai tiesiog laukė, kol viskas apsisuks ratu, kol to laikmečio jaunuoliai suaugs ir vedami nostalgijos ateis paklausyti savo mėgstamų dainų.
Prieš kelis metus esu nuvykęs į vieną iš trijų supergrupių koncertą. Atvirai turiu pasakyti, kad nesu matęs tiek prastos ir nekultūringos publikos vienoje erdvėje. Įsivaizduokite, keli tūkstančiai visiškai neadekvačių koncertų lankytojų išlindusių iš pačio giliausio Lietuvos kaimo – ir žodis kaimas čia neturi jokios prasmės kalbant apie vietovardžius.
Deja, esu per silpnas ir man be proto sunku išbūti tokioje aplinkoje, tad jau po trisdešimties minučių palikau areną su pažadu sau, kad į tokios muzikos koncertus nebegrįšiu. Nostalgija nėra joks įrodymas, kad klausaisi geros muzikos, tai tiesiog sukelti apgaulingi jausmai.
Bet, tikėdamas šviesesniu rytojum, norėčiau pristatyti naujausią elektroninės muzikos legendos UNDERWORLD albumą STRAWBERRY HOTEL. Šį grupė yra viena įtakingiausių elektroninėje muzikoje, jų kūriniai skamba net tokiuose kultiniuose filmuose kaip TRAUKINIŲ ŽYMĖJIMAS, o tokie kūriniai kaip BORN SLIPPY tapo devinto dešimtmečio elektroninės muzikos himnais.
Jau vienuoliktas grupės darbas STRAWBERRY HOTEL, kurį sudaro penkiolika kūrinių, buvo ypač laukiamas gerbėjų, taip pat ir mano. Tokie kūriniai kaip TECHNO SHINKANSEN ir SWEET LANDS EXPERIENCE patvirtina, kad šokių aikštelė išliko UNDERWORLD smegenyse, praėjus net 30–čiai metų. Jų proveržis su žanru jaučiamas su trečiuoju albumu DUBNOBASSWITHMYHEADMAN.
Mane visoje UNDERWORLD kūryboje labiausiai žavi grupės nario Karl Hyde vokalas, kuris puikiai dera įvairiausiose grupės dermėse ir, atrodo, turi hipnotizuojančių galių, kurios priverčia tiesiog keliauti po senas geras reivo diskotekas ir mėgautis kiekviena minute ten.
Nors grupės skambesys vis mutuoja ir, atrodo, puikiai prisitaiko prie esamų laikų, tačiau euforinė atmosfera vis dar kutena nugaras kaip pirmasis apsilankymas klube. Apie šį albumą ir pačią grupę galėčiau kalbėti be perstojo, bet paliksiu jums malonumą susipažinti su šiuo puikiu grupės darbu patiems. Išjunkite telefonus, užsirakinkite duris ir pasinerkite į grupės serviruojamą muziką.
02
Tyler The Creator - Chromakopia
Šį mėnesį teko lankytis Prancūzijoje. Nepasakosiu apie jau visiems atsibodusį Paryžių. Taip, ten vis dar stovi Eifelio bokštas, dar tūkstantyje vietų gali gauti mikrobangėje pašildytos svogūnų sriubos ir taip, žmonės Paryžiuje vis dar daug skaito. Bet šį kartą lankiausi dviejose mažuose Prancūzijos provincijose – tai Laono ir Saint Gilles Croix De Vie.
Paprasti ir jaukūs miesteliai, kuriuose sunku susikalbėti bet kuria kita kalba nei prancūzų. Deja, jos nemoku, bet žmonėms tai ne problema. Mane labai sužavėjo jų noras komunikuoti bet kokia kaina – ar tu juos supranti, ar ne. Jie beria kaip žirnius į sieną savo kalbą ir laukia tavo pritarimo. Na, bet ne apie tai aš jums noriu papasakoti. Prancūzijoje lankiausi darbo reikalais. Su muziejumi, kuriame dirbu, pristatėme lietuvių sukurtą oratoriją apie Antaną Mončį. Oratoriją su lietuvių liaudies motyvais.
Tad visą savaitę teko praleisti su oratorijos dalyviais, kurie ruošėsi pasirodymui. Buvau įmestas į folkloro darbą – dainos, šokiai, estrada. Ir jeigu prieš kelerius metus man kas nors būtų pasakęs, kad kada nors mėgausiuosi tautiniais šokiais ir sutartinėmis, tai būčiau išvadinęs nevispročiais.
Bet laikas bėga ir kartais prioritetai keičiasi. Prieš pasirodymą turėjome vakaronę, į kurią susirinko ir vietiniai miestelio ansambliai, jie serviravo ne tik savo tradicinį maistą, bet ir šokius bei dainas. Visada buvau pirmas eilėje išmokti naujų šokių žingsneliu, akimirkomis net pagalvodavau, kad reikėtų pradėti lankyti kokį nors tautinį ansamblį ir jau įsivaizdavau save traukiantį giesmę 2028 metų dainų šventėje.
Aišku, po savaitės visa šita magija atslūgo ar net iš blėso, bet, atrodo, įsijungė antras kvėpavimas, smegenys pradėjo veikti lyg po gero grybų tripo. Atrodo, kartais reikia tik kardinaliai pakeisti aplinką ir leisti sau plaukti pasroviui. Tikiu, kad taip daro ir pastarasis atlikėjas, apie kurio naujausią albumą papasakosiu. Tai – Tyler, The Creator ir jo naujausias albumas CHROMAKOPIA, kurį sudaro keturiolika kūrinių.
Nemeluosiu, bet tikrai iš Tyler tikėjausi šiek tiek kitokio albumo skambesio, bet perklausęs jį bent tris kartus, supratau, kad šis vyrukas yra genijus. Ir šis albumas parodė, kad atlikėjas neturi jokių tabu ar nubrėžtų linijų. Jis prasideda nuo kūrinio ST CHROMA, girdimas Tyler šnabždesys, kuris tarytum sakytų: klausyk, aš turiu tau kai ką svarbaus pasakyti. Ir sako tai Danielio Cezario eteriniu gospel vokalu, klausiančiu, „ar jauti tą ugnį?“, ir moduliniu sintezatoriumi, kuris greitina dažnį kaip virdulys, kuris tuoj sprogs... Tai leidžia jaustis taip, tarsi mes keliaujame erdvėje tiesiai į Tyler galvą. O jo galvoje – begalybė vingių...
Šiame albume galime susipažinti su atlikėju iš arčiau – nuo atvirtų tekstų apie savo piešiamą šeimos projekciją iki kalbų apie savo rasę bei prigimtį. Dauguma albumo kūrinių yra paremti paties atlikėjo filosofija ir yra pakankamai švelnūs, daug gyvos muzikos, kuri tarsi parodo ir kitą Tylerio pusę.
Visas albumas yra nuostabi kelionė kartu su Tyler po jo pasaulį, kuris gali būti visoks: kartais aštrus ir nejaukus, o kartais švelnus ir žmogiškas. Galima jau laukti kito atlikėjo albumo, kuris arba bus geriausias jo visų laikų darbas, arba tai bus keista muzikinė dėlionė, kurios dauguma tiesiog nesupras, nes jis tiesiog pralenks laiką. Bet kokiu atveju Tyler koncertuos Europoje, ir bilietai jau mano kišenėje.
03
Midland - Fragment of us
Kažkaip spalio mėnuo mane apdovanojo neišdildomais potyriais ir jausmais. Spalio pradžioje teko lankytis Uzbekistano sostinėje Taškente. Mane beprotiškai traukia Vidurio Azijos kultūra. Atsiradus galimybei apsilankyti Uzbekistane, mečiau visus darbus ir nutariau vykti į šią šalį. Aišku, važiavau su darbo reikalais, o jeigu tiksliau – vykau į pirmąjį elektroninės muzikos festivalį, vykusį Taškente. Ten turėjau dalyvauti diskusijoje bei sugroti DJ setą.
Nemeluosiu, bet prieš kelionę visiškai nesidomėjau, kur lendu. Kažkaip tikėjausi, kad Taškentas bus vidury dykumos. Mane nustebino tai, kad miestas yra pakankamai žalias ir labai tvarkingas - nė vienos šiukšlės. Apskritai visas miestas atrodo kaip Tbilisis prieš penkiolika metų – viena didelė statybų aikštelė, kur statomi nelabai skoningi balti daugiabučiai, stadionai bei prekybos centrai.
Atrodo, žmonės išalkę kičinės prabangos. Vietiniai mus vis bandė vežtis į, jų nuomone, prabangiausius restoranus, nors mūsų delegacijai visai to nereikėjo. Mes norėjome pamatyti, kaip iš tikrųjų gyvena žmonės, bei valgyti paprasčiausiose kavinėse, kur patiekalo kaina svyruoja nuo dviejų iki penkių eurų.
Dar mane labai sužavėjo tas faktas, kad jų vakarėliuose praktiškai nėra alkoholio. Kadangi tai islamiška valstybė, dauguma žmonių nevartoja alkoholio, o ir šiaip jis Uzebekistane pakankamai brangus. Su kitomis substancijomis dar sunkiau. Įsivaizduokite vakarėlį, kuriame daugiau nei du tūkstančiai lankytojų yra visiškai blaivūs ir mėgaujasi muzika!
Vakarėlis baigiasi 23:00 ir visi skirstosi namo. Apie tokį konceptą Europoje tik galima pasvajoti. Jeigu jau kur vyksta sober rave (blaivas reivas), žinok, kad bus keistų žmogeliukų, o čia tai yra visiška norma. Buvo net šiek tiek keista groti absoliučiai blaiviems žmonėms – atsakomybės jausmas buvo tikrai didesnis, bet viskas pavyko beveik tobulai – žmonės čia ištroškę muzikos bei šviežio vėjo gūsio. Labai tikiuosi, kad šis konceptas kada nors ateis ir pas mus, su juo išsispręstų ir begalės kitų problemų mūsų scenose.
Po šios ilgos pratarmės norėčiau jums rekomenduoti dar vieną albumą. Tai – jau gan ilgą laiką nepasirodęs, atrodo, iš scenos dingęs atlikėjas Midland ir jo debiutinis albumas FRAGMENT OF US. Šį sudaro trylika kūrinių. Midlando FRAGMENTS OF US yra daugiau nei paprastas niūrių, kartais ezoterinių progresyvaus house ir IDM kūrinių rinkinys. Tai istorija apie tapatybę, sujungianti asmeninę ir politinę terpę, kuri visada pulsavo LGBT scenoje – šokių muzika.
Midlandas meistriškai sukūrė autentišką ir giliai emocingą LGBTQIA+ šokių atspindį – tą, kuris švenčiamas šokių aikštelėse. Taip pat tai ir savotiška pamoka apie Jungtinės karalystės istoriją ir žmones, kurie buvo užguiti keistų ir žeminančių įstatymų.
Pirmasis kūrinys, kuriame gilinamasi į FRAGMENTS OF US politinį branduolį, yra IN MY HEAD. Pradėdamas trumpu transliacijos balsu, skelbiančiu apie 28-ojo skyriaus instituciją, atlikėjas bombarduoja klausytoją aidinčiais to laikotarpio naujienų klipais, o balsai sklinda iš visų pusių - diskutuojama apie keistų žmonių vietą visuomenėje.
„Aš nenoriu, kad būtų skatinamas homoseksualumas!“ – šaukia viena moteris, jos balsas sprogsta į aidėjimo pliūpsnį. Beveik visose susirūpinusių piliečių ir negailestingų politikų ištraukose žodis „homoseksualas“. Tuo tarpu besiskverbiančių sintezatorių ir niūrių ritmų sūkuriai perteikia verdantį nerimo ir sumišimo jausmą. Manipuliuojami ir iškraipomi kartu su muzika vokalai demonstruoja, kaip Midlandas sugeba susieti savo šviečiantį IDM skambesi su baime ir įniršiu, atspindinčiais albumo tema.
Nors atlikėjas yra dirbęs su Dua Lipa ir jo draugų rikiuotė yra ilga kaip naktinio klubo svečių sąrašas, jis nesivaiko šlovės ir nekviečia įrašyti vokalo linijų įtakingų draugų. Atvirkščiai, atlikėjas panaudojo anapilin iškeliavusių menininkų balso įrašus. Aišku, vokalai tikrai nebuvo panaudoti atsitiktinai, bet daugiau informacijos neatskleisiu ir paliksiu jums patiems įsigilinti į šį albumą. Tai nuostabus darbas, kuris puikiai atspindi to meto aktualijas ir tinka naudotis kaip istorijos vadovėlis. Apskritai man žavu, kaip atlikėjai savo muzikoje koduoja žinutės ir turi konceptualias idėjas.